Dantų ėduonis yra infekcinė liga kuriai atsirasti reikia daugelio faktorių vienu metu:
- Danties
- Bakterijos valgančios angliavandenius
- Apnašų ant danties paviršiaus ar tarpdantyje
- Seilių ph ir buferinės talpos sumažėjimo
- Laiko
Esant dantų ėduoniui gelia ir skauda dantis nuo šaltų, karštų, saldžių ir rūgščių produktų.
Dantų emalis yra nuolatinėje mineralų praradimo ir grįžimo svarstyklėse, ir jei praradimas ilgai tęsiasi – įvyksta negrįžtamas audinių pažeidimas kuris nuolatos didėja. Todėl rekomenduojama apsilankyti pas odontologus bent 1 kartą per metus profilaktiškai ir esant reikalui būtų imtasi visų įmanomų būdų sustabdyti ėduonį panaudojant konservatyvų ar invazinį dantų gydymą.
Dantų gydymas apima ėduonies defektų, plombavimą, danties kanalų gydymą.
Dantų plombavimas
Nedideli dantų vainikų defektai gali būti saugiai atstatomi naudojant plombines medžiagas. Naudojant naujausių kartų plombines medžiagas, gali būti atstatoma danties kramtomojo paviršiaus ar kandamojo krašto anatomija bei estetika. Dantų paviršiuose, kurie patiria didelę apkrovą, likus plonoms danties sienelėms, bei kitais atvejais, kai danties formai atstatyti prireikia didelio kiekio plombinės medžiagos, dantų plombavimas dažnai nerekomenduojamas, nes neužtikrina ilgalaikės sėkmės.
Ištobulinus plombines medžiagas prasiplėtė jų panaudojimo indikacijos, todėl dažnai galima išvengti bereikalingo dantų protezavimo, problemą išsprendžiant mažiau invazyviu ir ekonomiškesniu būdu – dantų plombavimu. Labai svarbu, jog dantų plomba tolygiai pereitų link dantų paviršiaus ir būtų lengvai prižiūrima. Dantų plomba turėtų tinkamai atstatyti kontakto su kaimyniniu dantimi tašką bei netrukdyti sukąsti ir judinti apatinio žandikaulio į šonus.